Naudinga informacija

„Kiekvienas auginame tokį šunį, kokio esame verti.. “ /vokiečių kinologas X.Svarovski/

1. Būsimiems šių nuostabių būtybių šeimininkams:)

 Daugelis veisėjų mopsus veisia dėl malonumo. Jie su malonumu parodys jums savo veislyną, pristatys veislyno šunis, supažindins su esama vada, parodys vados tėvelio nuotraukas ar vaizdo įrašą. Geras veisėjas suinteresuotas parduoti savo šuniukus geriems, rūpestingiems žmonėms, kurie ne tik su meile rūpinsies mažyliu, bet ir auklės protingai, nepamirštant pasivaikščiojimų ir žaidimų. Todėl, kai Jūs eisite apžiūrėti vados ir, galbūt išsirinkti sau mažylio, veisėjas jus apipils klausimais apie jūsų gyvenimo būdą, šuniuko auginimo sąlygas, šeimininę padėtį, ir galiausiai – kodėl išsirinkote MOPSĄ? Noriu įspėti, kad šuniuko pasirinkime neturi didžiausią vaidmenį vaidinti jo įvardinama kaina. Kiekvienas šuniukas turi savo vertę. Ir dažnam veisėjui nepatinka, kai atvažiavęs žmogus į veislyną, pradeda kalbą nuo kainos 🙁
  Mopsas – labai savarankiškas, drąsus, retsykiais užsispyręs, protingas ir atsidavęs šuo. Jam nepriimtinos fizinės bausmės. Mopsui reikalingas šeimininkas, kuris supras ir mokės protingai disponuoti visomis šitomis mopso savybėmis. Mopsas turi būti pilnavertis Jūsų šeimos narys ir visą laiką būti šalia Jūsų.     Galite iš vados išsirinkti šuniuką, kuris jums pasirodė labai mielas ir artimas būtent jums. Tačiau.. tai nereiškia, kad ir jus jam patiksite. Kad taip nenutiktų, paklausinėkite veisėjo apie konkretaus mopsiuko charakterio savybes. Labai svarbu, kad jūsų būdas nors iš dalies sutaptų su išsirinkto mažylio savybėmis. Jeigu jus vertinate aktyvų gyvenimo būdą, tai ir mažylį reiktų rinktis aktyvesnį. O jeigu jums arčiau širdies tyla ir ramybė, jums reiktų pasirinkti lėtesnį, ramesnį mopsiuką.     Daugelis veislynų mažylius atiduoda į naujus namučius, kai jiems sukanka 3-4 mėnesiai – kada šuniukas pilnai suskiepytas (rekomenduojama skiepijimo schema) ir jau išsivystęs imunitetas ypatingai pavojingoms užkrečiamoms ligoms. Atvykus apžiūrėti būsimo savo mažylio, stebėkite aplinką. Veislyne gyvenantys šunys turi būti švarūs, sveiki,  prižiūrėti, puikios kondicijos. Susipažinkite su vados mama. Nepamirškite, kad kalytė po gimdymo ir vados maitinimo nėra pačios geriausios kondicijos. Tačiau galite pamatyti jos charakterį, kaip ji bendrauja su kitais veislyno šunimis, jumis, veisėju. Mopsiukas turi būti ne bailus, o drąsus, smalsus ir energingas, žaidžiantis su savo bendraamžiais ir mama. Jeigu jums atėjus, mažylis į jus net nereaguoja, išsiaiškinkite su veisėju „kodėl“. Gali būti, kad mažylis ką tik prisižaidęs, ir atėjo ramybės-miego metas. Tada būtų protingiausiai susitarti dėl kito vizito, ir atvažiuoti, kada mažyliai bus aktyvūs. Jeigu norite mažylio, su kuriuo ruošiatės dalyvauti parodose – tai, pirmiausiai, eksterjero atžvilgiu jis neturi turėti diskvalifikacinių trūkumų. Žinoma, būna stebuklų, kada iš „bjauriojo ančiuko“ virsta „gulbėmis“. Labai svarbus ir charakteris. Parodinis šuniukas turi būti žingeidus, charizmatiškas. Prisiminkite, idealių mopsų nėra, niekada nebuvo ir nebus. Kiekvienas iš jų turi savo privalumų, ir savo trūkumų. Tačiau kiekvienas veisėjas svajoja išveisti mopsą, kuris būtų labai artimas standarto reikalavimams.  Kada jau turėsite savo mažylį, jeigu ir rasite kokių nors trūkumų – tai Dievai nematę tų trūkumų 🙂 Vis tiek Jūsų Mopsas – pats gražiausias, protingiausias, mylimiausias.. nes jis Jūsų 🙂
     Jeigu ieškote mopsiuko, tai neskubėkite. Aplankykite nors kelias vadas, viską apmastykite. Juk renkatės šeimos narį, su kurio teks gyventi „petis petin“ mažiausiai dešimtį metų. O dažnai ir „susigiminiuoti“ su mažylio veisėju:)
Prieš įsigijant mopsiuką apsvarstykite ir tokius dalykus : ar jus pasiryžęs suteikti jam savo rūpestį, švelnumą..   Bent 3 kartus dienoje eiti pasivaikščioti, nežiūrint koks už lango oras? Jus pasiryžęs derinti savo atostogas ir prie šuns? Jums tikrai užteks kantrybės?

2.Šiek tiek apie šuniuko kilmės dokumentus

Tai šuniuko geneologinis medis, kuriame yra vardai jo tevų, senelių, protėvių. Prie kiekvieno šuns vardo yra registracijos numeris, išvardinti pasiekimai, atliktų privalomų sveikatos patikrinimų rezultatai. Žinome, jeigu jus niekada nesusidurėte su „mopsų kinologijos pasauliu“, tai jums pavieniai vardai nieko nesako. Todėl išsirinkę jus dominčią vadą pabandykite kuo daugiau sužinoti apie būsimo šuniuko tėvus ir protėvius. Daugelis mopsų registruojami tinklapyje  , čia galite pabandyti rasti jus dominantį mopsą, kur nurodytas jo veisėjas, veislynas, savininkas. Nepamirškite, kad kilmės dokumentas dar neparodo jūsų būsimo mopsiuko perspektyvumo, tai tik įrodo Jo kilmę. Kiekviena šalis, kurios šunys veisiami FCI sistemoje, turi savo kinologinius registrus. Lietuvoje registruotus mopsus galite rasti puslapyje LKD registras. Nuo 2018 metų sausio 1 dienos Lietuvoje visiems veisiamiems šunims yra privalomas DNR tyrimas. Esant reikalui galima patikrinti tėvystę.
     
Lietuvoje mopsams yra privalomi šie sveikatos tyrimai :

  1. KELIO GIRNELĖS TYRIMAS (Patella, kergiamos poros rezultatų suma neturi viršyti 2) – išduodamas veterinarinis sertifikatas.
  2. AKIŲ TYRIMAS (PRA – Progresuojanti tinklainės atrofija, mopsus turinčius PRA veisti draudžiama)

Daugelis veisėjų atlieka papildomus genetinius tyrimus – PDE, PK, DM.  

     Šių sveikatos tyrimų rezultatai turėtų būti įrašyti jūsų būsimo mopsiuko kilmės dokumentuose (bent tėveliams). 
LKD išduodamų kilmės liudijimų pavyzdžiai 

3. Ką reiškia turėti „tikrą“ mopsą

Dažnokai girdime žmones sakant “pirkome mopsiuką, o išaugo neaišku kas..”. Pirmiausiai, noriu užduotį klausimą – o ką jus padarėte tam, kad jūsų šuniukas būti pilnavertis savo veislės atstovas? Ir dažnai būna taip, kad nebūna ką kaltinti, tik patį save… Juk jeigu žmogus nori Tikro mopso, tai reikia ir rimtai žiūrėti į JO pirkimą, rimtai tam pasiruošti. Gaila, bet dažnas mopsiuko pirkėjas neturi jokio supratimo apie tai, kaip turi atrodyti veislinis mopsas, kokius klausimus ir reikalavimus reiktų pateikti veisėjui, ir kas liūdniausia – net tingi tuo pasidomėti 🙁 Atleiskite už sulyginimą, bet dažnai, į buitinės technikos pirkimą pirkėjas žiūri atsakingiau negu į mopsiuko įsigijimą..

    Man, kaip ir daugeliui atsakingų veislės mylėtojų, nepatinka pirkėjas, kuris ieško “garantuoto čempiono” – mėtosi nuo vienos skelbimo prie kito, ieškodami pigesnio varijanto, bet už tai tiesiai iš šou-vados.. Ir tada parsiveža 2-4 mėnesių “garantuotą čempioną” namo.. Juokinga.. Ir graudu.. O juk perkant tokio amžiaus mažylį, įmanoma, tik tikėtis, kad jis užaugs sveikas, gražus ir puikiai rodysis parodose. Be to, toli gražu ne kiekvienas ir savininkas sugebės išauginti čempioną iš perspektyviausio mažylio. Gaila, bet tenka pripažinti, kad žmonės labai atmestinai žiūri į šuniuko įsigijmą, jo auginimą, auklėjimą.. O jau parodų žvaigždėmis iš viso tampa tik vienetai ! O tam reikia ne tik perspektyvaus mažylio, bet ir labai daug žinių, labai daug darbo, be abejo, ir pinigų – jeigu visą tai turite, tada galite pasistengti užauginti “parodų žvaigždę”. Pinigai.. taip, vis tik reiks ir jų nemažai:

– šuniuko vertė

– geras maistas

– dresūros pamokos

– narystė klube

– galimybė aplankyti nors kelis seminarus šuns psichologijos tema

– parodiniai aksesuarai

– parodų registracijos mokestis

Be abejo, dar ir tokios neįkainojamos išlaidos kaip laikas…

    Tačiau … JUS turėsite galimybę pabūti tarp veislės mylėtojų, užmegsti konktaktus su naujas žmonėmis,kurie, kaip ir jus, įsimylėję konkrečią veislę ar kinologiją. Ir žinoma, įgysite ir neprietelių.. Labai šaunu, kada lankymasis parodose – “laisvalaikio praleidimas”, o ne darbas. Tačiau, juk tam ir yra konkursas, kad siekti laimėjimo. Todėl jeigu nori užsiimti “parodine karjera” – turite “norėti” laimėti 🙂

    Taigi, jeigu žmogus šuniuko pirkimo momentui neturi reikiamų žinių ir net nenori jų turėti, ar jis vertas, kad veisėjas jam parduotų “perspektyvų” mažylį? Kas yra tas “parodinis šuniukas” ? Tai pakankamai sąlyginis terminas. Tai ir paruošimas, ir hendlerio profesionalumas, ir galų gale – šuns psichika, kondicija. Dar labai svarbu ir šuns “charizma” – tai ką šuo atsineša. Ji arba yra, arba jos nėra..

4. Kiek kainuoja šuniukas.

Kiek kainuoja šuniukas? Iš ciklo ar verta pirkti šuniuką su kilmės dokumentais?

    Veislynas „Bely Lekar“

  „Senstu.. Aš tikrai senstu! Mane pradėjo erzinti paprasti šuniukų pirkėjų klausimai, vis kyla noras nekultūringai kažką leptelėti. Pavyzdžiui, paprasta ir naivi frazė „aš noriu kergti šunį dėl savęs“. Kuo bloga frazė? O aš net prisėdu. Kodėl?  Juk žmogus paskambino ar parašė elektroniniu paštu visiškai atvira širdimi. Tikiuosi. Jo mintys nekaltos, spinduliuoja meilę mūsų mažiesiems draugams. Tikiuosi. Kodėl tikiuosi? O pabandykite pažiūrėti į šitą frazę mano akimis, akimis veisėjo ir šuniuko pardavėjo. Pardavėjo, kuris seka šuniuko gyvenimą, bendrauja su jo šeimininkais visais klausimais, jeigu tik šuniuko pirkėjas nori.

Skambutis. Žinoma, pavyzdžiai bus „perliukai“, kuriuos aš išgirdau per metus, kai veisiu šuniukus. Klausimai bus skirtingi. Žmonės kalba skirtingai, bet tarp eilučių pasakoma tas pats..

– klausau.

– ar turite šuniukų?

– taip. Kas jus domina – berniukas ar mergaitė.

– net nežinau. Mergaitės greičiausiai. Mažos mergaitės.

– turime tokia mergaitę.

– oi, mums tokios ir reikia. Sau. Namams. Vaikams.

– mergytės kergti nebus galima. Ji gimė labai maža. Jai tai pavojinga būtų. Tai šuniukas namams.

– tikrai?… oi, mums tada tokios nereikia. O tokią kuri galės gimdyti turite?

– taip. Jos kaina XXXX eur.

– labai brangu. O pigiau be dokumentų turite?

– aš neturiu. Bet jus pasiskambinkite X….X telefonu (prieglaudos telefonas) pas juos tikrai yra mažų sterilizuotų namams šuniukų.

– oi ne, mes mišrūno nenorime, norime veislinio.

– bet mūsų veislyne visi šunys parodiniai, kilmingi, su kilmės dokumentais.

– mes neisime į parodas. Mums kilmės dokumentų nereikia. Mes norime tik sau, dėl savęs.

– bet jus gi norite kalytės, kurią paskui planuojate kergti.

– tai mes tik dėl savęs. Vieną kartą sukergsime dėl jos sveikatos.  Mums tik pasižiūrėti ir pasidžiaugti mūsų kalytės šuniukais.

Daugiau nebeturiu kantrybės ir jėgų kalbėtis ir aiškinti.. Nebenoriu ir jus rašyti kuo baigėsi pokalbis. Geriau pabandysiu paaiškinti kas pokalbyje mane labiausiai erzino.

„šuo dėl savęs“ – įdomu kai žmonės sako šitą frazę su kuria kūno dalimi galvoja. Tikrai, nesuprantu. Jie nori šuns sau. O aš ką? Savo šunis pirkau kaimynų malonumui? Kaip pradedi toliau aiškintis, pasirodo kad pirkėjas šuniuką perka sau, o ne kaip veisėjai pinigus „kalti“. Pirkėjas nesiruošia vežioti į parodas, pirkti superpremium klasės maistelį, visokiausius ten vitaminus ir t.t. Ironiška? Net nejuokinga..  Gaunasi, kad frazė „šuo dėl savęs“ reiškia, kad vienareikšmiškai nebus daugiau jokių išlaidų šuniukui. Antkaklis vienintelis visam gyvenimui, maistas nuo šeimininko stalo, o šuniukai kuriuos pagimdys, bus parduoti ir būtent šitie pinigai bus išleisti šeimininko poreikiams. Štai ką reiškia frazė „šuniukas sau, namams“. Žinoma, žmogus neperka ir aš jam neparduodu savo veisimo šuniuko. Bet juk dabar pilnas internetas siūlomų visokių veislių, visokio dydžio, visokių „kinologų“ siūlomų šuniukų įvairiausiam skoniui pagal kainas, spalvas, dydžius, veisles ir t.t. Ir štai kalytei surujojus, jau tas šeimininkas, kuris pirko šuniuką „ tik sau, namams“ ima ieškoti patino kergimui. Kadangi veislynuose išveisti patinai veisime naudojami tik koks 5 %, o visi kiti iškeliauja pas šeimininkus „tik sau, namams“, tas sofos karaliaus šeimininkui kyla mintis, kad jo mylimukas nori sekso. O čia ne tik malonumas, bet dar ir pinigai. Ir kaip taisyklė, tie šeimininkai kurie išgirdę kainą pareiškia, kad „oi mes tikrai nekergsime, mums tik namams“.. dar ir kaip kergia, ir be dokumentų.. Ir kaip taisyklė kuo garsiau reiškia savo pageidavimus, kad neis į parodas ir nekergs, tuo dažniau randi jo skelbimą internete apie „suleidimui“ siūlomą namų mylimuką. O kalytė šeimininkai (tik sau, namams) dažniausiai savo „namų ir vaikų džiaugsmą“ kergia kiekvieną rują… nuo super veislinio tik be kilmės dokumentų patino. Esu net susidurus, kai va toks „nuoširdus“ žmogus, pardavęs savo kalytės šuniukus, dar duoda pirkėjams mano telefoną konsultacijoms ir kergimui. Jaučiate? Juk pas mane pilnas namas kalių ir aš būsiu laiminga kergimui gavusi pigų patiną !!!

Tik aš nesuprantu, kodėl mane turėtų dominti mišrūnas veisimui. O frazė „mes tik norime pažiūrėti į mūsų kalytės vaikučius. Mūsų kalytė labai sveika. Veislinė tik be dokumentų. Jos tėvai čempionai ir t.t.“ Gerai, gimė šuniukai. Pažiūrėjai. Ir ką? Skandinsi juos? Dovanosi? Taip. Tuoj. Parduos ir dar ankstyvam amžiuje. Įdomu, jeigu kalytė tokia jau mylima šeimoje, kam ją kergti? Kodėl jos šuniukus neišdovanoti pažįstamiems? Kodėl nepaauginti juos iki 4 mėnesių, sterilizuoti ir tada padovanoti? Tai kur meilė?

Taupiam pirkėjui. Kodėl jis nori būtent veislinio šuniuko? Kodėl nenori 5-6 kg mišrūniuko, kuris dažnai yra dovanojamas jau sterilizuotas? Kodėl nori šuniuko būtent kilmingo, bet pigiai? Galbūt todėl, kad draugai ir kaimynai aikčiotų, kad turi brangų kilmingą šunį?

Kodėl kilmingi šuniukai brangūs? Pabandykime paaiškinti.

1.       Veislyne veisiami šunys ne kainuoja, o turi vertę. Dažnai būna garsių veislynų palikuonys su puikia kilme ir pasiekimais. Dažnai vados tėvas ir mama kainavo žymiai brangiau, nei parduodamas jo vaikas. Nereikia mąstyti, kad nusipirkus šuniuką už 500 eur, jo vaikus parduosi už 1000 eur. Šuo su puikia kilme kainuoja daug. Jo vertę dar padidina jo sveikata, genetiniai tyrimai.

2.       Veislyne šuniukas turi būti auginamas „teisingai“ – kokybiškas maistas, teisingas auklėjimas, priežiūra, dresūra, dantukus laiku apžiūrėti ir pašalinti pieninius pas gerą specialistą. Šuo turi būti socializuotas, neagresyvus. Neturi būti bailus ir t.t. Patinas turi būti atitinkamai auginamas, kad būtų puikus „mačo“ reproduktorius.

3.       Parodos. Parodoms šuniukas ruošiamas nuo 3-4 mėnesių. Tai malonus, bet skrupulingas užsiėmimas. Šuniukas kasdien mokomas stovėti, eiti su parodiniu pavadėliu, rodyti dantukus. Šuniukui šitas užsiėmimas turi būti malonus ir džiaugsmingas. Tam reikia laiko, žinių. Kaip tai daryti teisingai. Žinios gaunamos iš seminarų, knygų, mokyklų. Taip pat šuniukas mokomas ramiai ir saugiai važiuoti automobiliu. Parodos – brangus malonumas. Bet jos neatsiejamos nuo veisimo. Registracija į parodą (moka šuns šeimininkas, o ne organizatoriai šeimininkui.. kaip daugelis galvoja), kelionės išlaidos, vet pažymos, bilietai ir t.t.  – susumavus gaunasi tikrai nemažos išlaidos. Pvz kad gauti LTCH titulą, šuo turi 5 kartus laimėti savo klasėje ir gauti LT CAC. Bet juk ne visada kiekvienoje parodoje šuo laimės pirmą vietą.  Titulas gali atitekti konkurentui. Taip dėl titulo gali tekti sudalyvauti 8-10 kartų ir daugiau. O užsienio parodos? Apie išlaidas net nekalbu. Vien jau registraciją į tokią parodą kainuoja 40-50 eur. O kur kelionė, nakvynė, visos, muitinė? Žinoma, galima šunų ir nerodyti parodose. Užtenka 2 kartus nueiti į parodą, neparuošus visiškai šuns, gauti privalomus vertinimus veisimui ir veisti. Bet tikras veislynas ir veisėjas rodo savo šunis. Tikras veisimas nuo parodų neatsiejamas.

4.       Kergimas ir gimdymas. Tai nėra paprasta ir primityvu. Kergimas pas puikios kilmės patiną kainuoja 1000-2500 eur. Kalytės gimdymas. Kalytė gali nepasigimdyti. Tektų daryti operaciją. Tai kainuoja nemažus pinigus.. o ir pergyvenimas tiek dėl kalytės, tiek dėl mažylių gyvybės. Po komplikacijų gali tekti kalytę sterilizuoti. Va, ir turime jauną nebeveisiamą kalytę. Kuri veislyne gyvens 10-15 metų. Apie atsipirkimą net nėra kalbos. Aš čia ironizuoju. Todėl, kad patyrę veisėjai žino, kad taip nutinka, daugeliui yra nutikę. O ir normaliame veislyne kalytė ir neturi atsipirkti. Toks veisėjo gyvenimas.

5.       Kilmės dokumentų kaina. Mane stebina, žmonių mintys, kad šuniuko pardavimas be kilmės dokumentų automatiškai jį padaro pigesnį. Kaip šuniukas atpigs, jeigu aš jums neduosiu jo kilmės dokumentų? Kilmės dokumentų kaina 20-30 eur.  Tai tik popieriaus lapas. Kuriame pažymėta, kad vaikas yra nuo mamos A ir nuo tėvo B. Viskas. Daugiau ten nėra nieko. Kilmės įrodymas. Ir kainą sudaro ne kilmės dokumentas, o tai kas jame įrašyta – tėvai, seneliai.. t.y. genetika. Ir tik tai yra garantija, kad iš šuniuko išaugs, tai kas ir buvo pirkta. Konkrečios veislės atstovas su konkrečia kilme. Maži šuniukai visi gražūs. Bet jie užauga. Ir tikrai norėsite, kad kitus 10-15 metų gyventumėte su kilmingu, gražiu ir protingu šunimi.

6.       Veisėjo gyvenimas. Sunku jį apsakyti. Be visų teigiamų dalykėlių, pirmiausia – veisėjas neturi išeiginių. Veisėjas neturi atostogų. Kiekviena dieną šunys nori valgyti, pasivaikščioti, jie turi gyventi švariai ir tvarkingai. Patikėkite, veisėjui tikrai nėra hobi rinkti šuniukų išmatas. Bet tai neatsiejama dalis. Maži šuniukai ypatingai reikalauja daug švaros. Kelis kartus dienoje plaunamos grindys, naudojami natūralūs valikliai ir t.t.  Šunims nepasakysi, kad šventė, kad naujieji metai.. kad dar negimdyk. Kalytė gali pradėti gimdyti veisėjo gimimo dieną.. Nesakau, kad čia yra pasiaukojimas, bet sutikite, kad pašaukimas tam turi būti. Arba gimė šuniukas – mažytis, silpnas. Jam reikia labai daug dėmesio. Įsivaizduokite, kad jus normaliai nemiegojote savaitę, gelbėjote mažylį, kuris vis tik numirė.. Kas atpirks jūsų darbą? O kas įkainuos jūsų emocinę būseną?  Jus prie jo jau prisirišote.. Kas supras, kas su šuniuku numirė ir dalelė veisėjo širdies..

O naujai iškepti šuniuko šeimininkai? Panikuoja dėl kiekvieno šuniuko judesio. Klausimai, klausimai, klausimai. Ir su kiekvieno šuniuko šeimininku turi kalbėti ramiai ir užtikrintai. Nesvarbu, kad į konkretų klausimą jau atsakai galbūt 10 kartą per 2 savaites. Atsakymas turi būti kvalifikuotas, teisingas. Tai nekainuoja? 

    Šuniuko pirkimas turi būti gerai apgalvotas. Tai gyvas sutvėrimas. Kuris prisiriš prie jūsų. Bet jeigu jus tikrai nusprendėt įsigyti konkrečios veislės šuniuką, tai taupykite arba imkite kreditą ir įsigykite savo svajonę. Taip kreditą. Jeigu žmogus pasiima kreditą kailiniams ar plastinei operacijai, kodėl tada taupo šuniukui? O ir veislynuose vadose būna skirtingi šuniukai su skirtingomis perspektyvomis.

   Tai aš parašiau žmonėms, kurie nori konkrečios veislės šuniuko, bet neįsivaizduoja kas sudaro jo vertę, kiek visko į tą šunelį įdėta. Ir sakydami „norime šuniuko tik sau, kilmės dokumentai nesvarbu“, praktiškai jus man sakote „mums nusispjauti į tavo darbą“ . Todėl nereikia stebėtis, kad veisėjas taip jautriai sureaguoja į jūsų klausimą „šuniuko be kilmės dokumentų“

Nėra nieko panašaus į Mopsą!

6.FCI standartas

Skaitantiems anglų kalba nuoroda ►

Bendras vaizdas: Ypatingai kvadratinis, kaulingas, kresnas šuo.

Charakteris: Labai patrauklus, geraširdis, inteligentiškas.


 Temperamentas: Linksmas, gyvybingas, gero būdo.


Galva: Didelė, masyvi, apvali (bet ne kaip obuolys), proporcinga kūnui. Veidukas trumpas, apvalus, Raukšlės ant kaktos ryškios, bet ne perdaug gilios. 

Nosis: ne riesta. Nosis juoda.  Šnervės pakankamai didelės ir atviros. Užspaustos šnervės ir sunki, užvirtusi ant nosies raukšlė yra nepriimtina ir griežtai baudžiama

Akys: Tamsios, didelės, apvalios, su labai švelniu klausiančiu žvilgsniu. Jeigu ko nori – akys „užsidega“. Akių apvadai juodi.
Žiūrint tiesiai neturėtų matytis sklera. Akys neturi būti išverstos
Ausys: Plonos, švelnios, minkštos, aksominės. Pageidautina, kad ausys nebūtų ilgesnės negu iki akyčių kraštelių linijos.
Sukandimas: nežymiai atsikišęs apatinis žandikaulis. Leidžiamas perkandimas iki 3 mm.  Platus apatinis žandikaulis (plotis turėtų atitikti kaktos plotį), kuriame kandžiai išdėstyti beveik tiesia linija. Kreivas snukis, kai matosi dantys ar liežuvis, itin nepageidaujamas ir turi būti griežtai baudžiamas.
Kaklas: Tvirtas, drūtas, kiek išlenktas. Galva laikoma labai išdidžiai.
Priekinės galūnės: Tiesios, tvirtos, saikingai ilgos ir laikomos po krūtine.
Galinės galūnės: Tiesios, tvirtos, saikingai ilgos. Gerai išreikštas sąnarys.
Letenos: Ne tokios ilgos kaip kiškio, bet ir ne tokios apvalios kaip katino . Pirštai gerai suspausti į „kumštuką“, nagai juodi
Kūnas: trumpas, drūtas. Gerai išreikštas šonkaulių lankas. Viršutinė linija tiesi. Apatinė linija lygiagreti viršaus linijai. Pilvas nepritrauktas. 
 Uodega: Labai tvirtai užsukta. Laikoma ant šlaunies. Dvigubai užsukta uodega laikoma privalumu. 
 Judesiai: Žiūrint iš priekio, kojos metamos aukštyn nuo taško, esančio po peties sąnariu. Pėdos statomos stipriai. Visiškai tiesios, neišsuktos į vidų ar išorę. Užpakalinės statomos lygiaigrečiai, juda laisvai, spiriantis jėga jaučiama keliuose. Lengvas užpakalinės dalies krypavimas labai tipiškas veislei. 

Kailis: Plonas, trumpas, švelnus ir blizgantis. Atkreipkite dėmesį, kad po šerimosi sezono mopso kailis pilnai atsistato per 4 mėnesius. Jeigu mopso kailis neblizga ir yra šiurkštus reiktų susirūpinti mopso sveikata ir mityba.

Spalva: smėlinė (fawn), juoda (black), abrikosinė (apricot), sidabrinė (silver fawn). Turi būti teisingai išreikšta: veido kaukė, ausys, apgamiukai ant žandukų, “diadema” ant kaktos, “diržas” per nugara. Juoda spalva turi būti juoda kaip sabalas. Rudas atspalvis yra nepageidautinas ir laikomas kaip trūkumas. Juodas mopsas ant krūtinės gali turėti nedidelį baltą plėmuką. Bet nepageidautina.
 Svoris: 6,3-8,5 kg. Kaulingumas neturi būti painiojamas su viršsvoriu.
Patinukas privalo turėti dvi pilnai nusileidusias į kapšelį sėklides.

Diskvalifikaciniai trūkumai : perdidelis agresyvūmas, bailumas. Taip pat akivaizdžiai demonstruojantis elgsenos ir išsivystymo trūkumus šuo turi būti diskvalifikuojamas.

7. Kaip skaityti ir interpretuoti kilmės dokumentus

Stephanie S. Hedgepath, Jimanie veislynas

Vertimas: Valhalos Sargas © Kristina Kazlauskaitė Gresevičienė  

Copyright, 1993, All Rights Reserved. No part of this article may be republished or used on another website without the express written permission of the author. Stephanie S. Hedgepath, Jimanie veislynas

Teisė versti ir naudoti šį tekstą gauta iš autoriaus.

Kilmės medžio sudarymo pagrindai yra visur tokie patys, nesvarbu kokie tai gyvūnai ar koks veisimo būdas tai bebūtų. Pirmojoje kilmės medžio kartoje matome tėvus, antroje senelius, trečioje – protėvius ir t.t. Pagrindinis dalykas, kuris padaro mūsų korgių (ar nebūtinai korgių) kilmės medžius tokius įdomius mums skaityti ir nagrinėti – tai tam tikri veisimo dėsningumai, matricos, kurie buvo panaudoti tolimesnėse kartose.
  Yra trys pagrindiniai veisimo būdai: giminingas veisimas (inbreeding), linijinis veisimas (linebreeding) ir negiminingas veisimas (outcrossing). Tol kol tęsiasi diskusija apie tai, kur prasideda ir baigiasi giminingas veisimas, ir kur prasideda linijinis veisimas, šiam momentui laikysime, kad giminingas veisimas bus veisiant motiną su sūnumi, tėvą su dukra, brolį su sese bei pusbrolį su pussesere. Linijinis veisimas – tai veisimas šunų kurie turi bendrą PROtėvį, tačiau visais kitais kilmės keliais yra nesusiję. Kai jūs sakote, kad mano šuo buvo išveistas linijiniu būdu – vadinasi jūs turite omenyje, jog jo tėvas ir motina turi kažkokį vieną bendrą protėvį. Negiminingas veisimas bus tas, kurio metu kaip rezultatas gautas šuo savo kilmės medyje neturi nei vieno bendro protėvio pirmose keturiose kartose. Praktiškai nesuteikiama didesnė reikšmė protėviams, kurie yra toliau nei ketvirtoji karta. Protėviai, kurie yra mūsų šuns ketvirtoje kartoje įneša tik 1/256 (tai paprasčiausia matematika) dalį paveldimų faktorių, kuriuos gauna mūsų šuniukas, tačiau matyt gali padaryti tam tikrą įtaką ateinančiose kartose.

Prieš tai, kai mes pasileisime į gilesnį kilmės medžių nagrinėjimą ir interpretavimą, aš norėčiau įspėti skaitytojus, kad šuns rinkimasis, vertinant tik jo kilmės medį ir neatsižvelgiant į fizinius ir sveikatos aspektus, gali nuvesti į didelį nusivylimą! Mes nebandome turėti „popierinių korgių“, bet visada siekiame patobulinti šunis, kuriuos turime patys. Kilmės dokumentas – tai garantija kraujo linijų – tai užrašyta informacija protėvių, kurių sąveikoje atsirado šuo, kurį mes norime veisti toliau. Pilnas individo vertinimas – yra sėkmės bet kokiame veisime esmė. Veislinių gyvūnų veisimo pagrindas turi prasidėti nuo kompleksinio individų fizinės būklės ir kilmės vertinimo.

Kodėl veisėjai pasirenka giminingą arba linijinį veisimą? Dauguma veisėjų atlieka linijinį veisimą tam tikram rezultatui pasiekti. Linijinis veisimas atliekamas tam, kad veislė būtų patobulinta, o įrankiai tai ne tik panašių savo struktūra gyvūnų kombinacija, tačiau tai ir kilmės medžio susiaurinimas iki kelių artimai susijusių linijų, kurios pasižymėjo anksčiau savo išskirtiniais individais. Taigi linijinis veisimas selekciją susiaurina iki to protėvio, su kuriuo mes norime pradėti „rungtyniauti“. Atmintyje man įstrigo viena eilutė iš knygos, kuri buvo išleista vėlyvąjame IX a.: „bet kuris individas, kai veisėjas nusprendžia jį veisti, – tas individas tampa prototipu, ir tada kilmės medis nutrūksta“ („Rational Breeding“). Kitais žodžiais: kilmės medžio vietoje, kurioje paminimas legendinis vardas, tolimesnė kilmė praranda prasmę.

Jeigu jūsų tikslas įtvirtinti savo geriausios reproduktorės kalės savybes, jūs greičiausiai bandysite giminingą veisimą tarp motinos ir sūnaus, taip padaugindami motinos liniją kilmės medyje. Jeigu norėtumėte padidinti patino kraujo linijos kiekį – jūs turėtumėte tą patiną sukergti su geriausia jo dukra. Giminingas veisimas tarp brolio ir sesers lygiomis dalimis padidina tėvo ir motinos kilmės linijas, tačiau jis sėkmingas tik tada, kai tėvų kombinacija sukuria idealą atitinkančią vadą. Jeigu ilgesnį laiką praleisite skaitydami kilmės medžius, jūs greitai pradėsite skirti, kur buvo panaudotas linijinis veisimas ir kokią matricą naudojant jis buvo atliktas. Jis kiek skiriasi nuo aukščiau išvardintų dėsningumų, dažniausiai sutinkami bus senelis su anūke, senelis su proproanūke, sūnus su anūke, sūnus su proproanūke, anūkas su anūke, anūkas su proproanūke.

Kada ieškome kilmės medžio, kuris tenkintų mūsų tolimesnio veisimo lūkesčius, jūs turite ieškoti šuns, kuris buvo giminingai arba linijiškai veistas ant puikaus individo. Jeigu ieškote veisiamo partnerio savo augintiniui, jūs tiesiog privalote linijiškai veisti ant to kilmės medžio individo, kuris jūsų nuomone yra arčiausiai įsivaizduojamo idealo – nesvarbu tai būtų patinas ar kalė. Atminkite, jeigu jūsų linijinis ar giminingas veisimas vyks ant vidutiniško šuns – jūs tik pridauginsite vidutinybių! Tik tie gyvūnai, kurie pasižymėjo YPATINGA kokybe turi būti pasirinkti giminingo arba linijinio veisimo taškais. Taip pat atsargaus vertinimo reikalauja ir kalė, kurią jūs pasiruošiate veisti. Tik pagalvokite – patinas gali tapti šimto ar šimtų šuniukų tėvu, o kalė išleidžia tik dešimtis šuniukų… įrodyta kad abejais atvejais gaunamas tas pats kiekis ypatingų palikuonių, kurie veisiami patys dažnai duos aukštos kokybės individus. Taigi, kalės liniją yra daug lengviau atsekti, nes ji ne tokia plati ir didelė kaip populiaraus patino. Tai viena iš ypatybių, kuria reikėtų pasinaudoti skaitant ar planuojant kilmės medį.

Tačiau, ypatingos kokybės veisimo kalė – tai didelis iššūkis, ir tokias gauti nebūna labai lengva, todėl dauguma mūsų pradedame nuo vidutinės kokybės kalės. Geriausia veisimo praktika šiuo atveju būtų ją kergti su patinu, kurio struktūra būtų kuo artimesnė prie idealios struktūros suvokimo ir taip „permesti“ veisimą iš tokios kalės į kitą lygmenį. Gautas rezultatas – šuniukai – turėtų vėliau būti veisiami palaikant jų tėvo liniją. Bet čia mes jau tolstame nuo mūsų temos, kur skaitome, analizuojame ir interpretuojame kilmės medžius. Tai galėtų būti kita tema – veisimo praktinės schemos.

Visų veislinių gyvūnų veislės evoliucionuoja. Nei vienas iš dviejų ar trijų ar daugiau veisėjų nepasirinks tų pačių taškų, kuriuose jie mato savo veislę. Vienam tai galva, antram – kūnas, trečiam – spalva. Taip jie veis kol sukurs tam tikrą savo atmainą, kurioje bus ištobulintos tos vietos, kurios veisėjams atrodė svarbiausios. Kiekviena atmaina, ar kitaip pavadinti šeima, turi išskirtines savo geras charakteristikas, tačiau niekur nepabėga ir nuo tam tikrų minusų, tačiau jų visuma sukuria pakankamai įtakingus ir ypatingus individus. Dauguma iš mūsų savose veislėse galime ringe išrinkti, kur bėga Heronsway, arba Caralon arba Phi-Vestavia veislynų šunys (autorė mini žymius JAV korgių veislynus). Tai šunys, kurie turi stiprias savo šeimas savo veislėje. Tokio šuns kilmės dokumentas yra neįkainojamas, kadangi jį išnagrinėjus galima išsiaiškinti paveldimumą tiek norimiems bruožams, tiek nepageidaujamiems. Taip galima susidaryti pilną vaizdą apie šunį, kurį ruošiamės naudoti savo veisimo programoje.

Dar vienas svarbus dalykas, kad mes privalome – tai sukaupti tam tikrą bagažą informacijos tam, kad kilmės medyje paminėtas žymus gyvūnas („švyturys“), jo vardas mums suteiktų maksimaliai daug informacijos apie šuns išvaizdą, sveikatą, pasiekimus. Jeigu tam, kad išveistume ypatingus parodinius šuniukus tereikėtų savo veisime panaudoti TOP laimintį šunį, tai supraskite, tą gali padaryti bet kas, ir tada ringai būtų pilni puikios kokybės šunų. Veisimas su TOP laiminčiu šunimi tikrai ne visada yra sėkmės kelias, nes neretai TOP laimintis šuo yra vidutinis ar netgi prastas reproduktorius. Veisėjas privalo mokėti klasifikuoti matomus potencialius veisimo partnerius į tipus, taip pat turėtų sąžiningai nustatyti kurio protėvio dėka šis gyvūnas turi būtent tas ypatingas savybes, kurios jį išskiria iš kitų. Jeigu jūsų šuo yra kombinacija iš veislyno „A“ ir veislyno „B“ – kurio iš jų požymių matote daugiau? Taip vertindami savo turimą gyvūną, jūs jau iš anksto turėtumėte numanyti apie jo galimus veisimo partnerius ir apie savybes kurias norėtumėte pabrėžti ir iškelti pasirinktais veisimais. Ir vėlgi, turite būti atsargūs, jeigu šunis parinksite tik pagal kilmės dokumentą, neatsižvelgdami į fizines savybes, struktūrą ir sveikatą, neatsižvelgdami į kompensacinį veisimo mechanizmą (kada neveisiami šunys turintys tą pačią ydą), atlikdami giminingą ar linijinį veisimą jūs įsprausite save į kampą ir be jokių abejonių gausite palikuonis turinčius labai ryškius trūkumus. 

Jeigu jūs sėkmingai perskaitėte savo šuns kilmės medį ir užsibrėžėte savo tikslą turėti savo išskirtinę liniją, jūs turėtumėte kelias kartas veisti naudodami linijinį veisimą, kad sustiprintumėte pasirinktas savybes ir jas užtvirtintumėte. Tik po to galite naudoti trečiąjį veisimo metodą – negiminingą veisimą. Paprastai veisėjai, kurie jau susikūrė savo tipą atlieka negiminingą veisimą tik tada, kai turi tam labai svarbią priežastį. Jeigu įmanoma gauti daug informacijos apie šunis dalyvaujančius negiminingame veisime – tikrai galima suprasti, kodėl būtent šį individą veisėjas panaudojo savo veisimo programoje. Labai dažnai negiminingas veisimas naudojant du puikius gyvūnus, iškelia daug gerų savybių, kurias palikuonis gavo iš abiejų tėvų. Kai tokie šuniukai pasiekia parodų ringus, kiti veisėjai taip pat suskumba atlikti panašius veisimus. Deja, be aiškaus tikslo, kam tai yra daroma, gauta karta gali labai trūkti vienodumo (vienalytiškumo) taip palikdama nepatyrusį veisėją visiškai sutrikusį: o kokį veisimą atlikti toliau? Tokie veisimai labiausiai padeda pačiai veislei, įnešdama įvairumo, kada sukuriami skirtingi veislės tipai. (Ar ši situacija jums neatrodo kažkur girdėta?)

Pabaigai norėčiau pabrėžti, kad pradedantieji veisėjai būtinai turėtų susipažinti su genetikos pradmenimis ir taip pat idealiai išstudijuoti savo veislės standartą. Tik tada, kai veisėjas bus pasikaustęs šiose žiniose, jis bus pradėtas vertinti, kaip nešantis indėlį savo veislei, o ne tik norintis pažaisti „laimėjimo“ žaidimą parodų ringuose.

Remtasi:

http://forum.klopsiki.ru/index.php?showtopic=23

http://zooforum.ru/

http://www.capcvet.org/capc-recommendations/demodex-mange-mite

Kreiptis į VMVT (tel. visą parą 8 800 40 403), jeigu matote šunis, auginamus netinkamomis sąlygomis. 
Pranešti LKD (Lietuvos kinologų draugija), jeigu žinote kad LKD veislynas veisia šunis ir greta užsiima veikla, kuri LKD taisyklėmis yra draudžiama (pardavinėja šuniukus be kilmės dokumentų, ar kergia savo patinus su kalėmis, kurios neturi LKD/FCI kilmės dokumentų, užsiima šuniukų perpardavinėjimu, nelegaliai gabena šunis į užsienį)