Pirmoji diena naujuose namuose

Parsivežei savo pirmąjį mopsiuką namo. Sveikinu! ❤️ Nuo šios akimirkos prasideda naujas gyvenimo etapas. Tiek tau, tiek mažyliui. Iki šiol gyvenai savo gyvenimą, o dabar jūsų šeimoje atsirado dar vienas narys.

Noriu, kad prisimintum vieną mintį. Šuo neturi tarnauti žmogui. Bet ir žmogus neturi tarnauti šuniui. Gyventi kartu turi būti gera abiem. Man, kaip veisėjai, visada svarbiausia ne tik surasti šuniukui namus. Man daug svarbiau, kad jūs kartu nugyventumėte gražų ir laimingą gyvenimą.

Pirmiausia parodyk jo vietą

Vos tik įnešęs šuniuką į namus, neskubėk jo vedžioti po visus kambarius ar supažindinti su visa šeima. Pirmiausia nunešk ten, kur norėtum, kad jis ilsėtųsi. Tai gali būti guolis arba namelis. Svarbiausia, kad ta vieta būtų rami ir nesikeistų kas savaitę.

Man žodis „vieta“ niekada nereiškia bausmės. Man jis reiškia ramybę, saugumą ir poilsį. Nunešk šuniuką į jo vietą, ramiai pasakyk: „Vieta.“ Paglostyk, duok vieną sauso maisto granulę ir minutę ramiai pabūk šalia. Po to paleisk jį susipažinti su namais. Maždaug po dešimties minučių vėl trumpam nunešk į jo vietą, pasakyk „Vieta“, pagirk ir duok skanėstą. To visiškai pakanka pirmajai dienai. Juk jis dar turės visą gyvenimą suprasti, kad tai yra jo saugus kampelis.

Jeigu pastebėsi, kad šuniukas pats nueina į savo vietą, nepraleisk progos jo pagirti. Prieik, ramiai pasakyk „Vieta. Šaunuolis.“ ir duok mažą skanėstą. Taip jis labai greitai supras, kad jo vietoje būti gera.

Kodėl aš nebijau namelių?

Labai dažnai išgirstu: „Aš savo šuns į narvą neuždarysiu.“ Aš į tai žiūriu kiek kitaip. Žmogui grotos gali reikšti kalėjimą, o šuniui – nebūtinai. Jeigu namelyje jis baudžiamas, žinoma, jo nemėgs. Tačiau jeigu ten jis ilsisi, gauna skanėstą ir gali ramiai pamiegoti, namelis tampa jo saugia vieta.

Aš savo mopsus prie namelių pratinu labai paprastai. Pirmomis dienomis uždarau vos 2–5 minutėms, tuo metu jie gauna ką nors skanaus pagraužti. Trumpam išeinu ir netrukus grįžtu. Jeigu šuniukas paverkia, neskubu atidaryti durelių. Palaukiu bent vienos ramios sekundės ir tik tada išleidžiu. Taip jis supranta, kad gyvenime yra laikas žaisti, bet yra ir laikas ramiai pailsėti.

Šiandien mano mopsams jau nebereikia aiškinti, kur jų vieta. Kai ryte pradedu ruoštis į darbą, dažniausiai man jų net nereikia kviesti. Jie patys sueina į savo namelius. Kiekvienas žino, su kuo miega viename namelyje. Kol apsiaunu batus, jau girdžiu ramų kvėpavimą, o kartais ir tylų knarkimą. Gal kam nors tai pasirodys juokinga, bet išeidama visada pasakau: „Būkit. Tuoj grįšiu.“ Man tai tapo gražiu mūsų kasdieniu ritualu.

Pirmąją dieną neskubėk

Nebandyk pirmąją dieną visko išmokyti. Nereikia, kad šuniukas pažintų kiekvieną namų kampą ar susipažintų su visais svečiais. Jam ir taip viskas nauja. Stebėk jį, leisk pažinti naujus namus savo tempu ir padėk pasijusti saugiai. Patikėk, svarbiausia dovana, kurią gali padovanoti pirmąją dieną, nėra brangus guolis ar žaislas. Svarbiausia dovana – saugumo jausmas. Visa kita ateis. Jūs tam turite visą gyvenimą.

Iš mano kasdienybės

Per daugiau kaip 22 metus turbūt šimtus kartų išlydėjau savo šuniukus į naujus namus. Ir žinote, kas mane visada džiugina? Po kelių dienų šeimininkai parašo: „Jis jaučiasi lyg visada čia būtų gyvenęs.“

Šuniukai prie naujų namų pripranta daug greičiau, negu mes įsivaizduojame. Jiems svarbiausia ne prabangus guolis ar brangiausias žaislas. Jiems svarbiausia ramus žmogus šalia, aiški dienotvarkė ir jausmas, kad čia saugu.

Todėl pirmąją dieną visada sakau – neskubėkite. Leiskite mažyliui suprasti, kad nuo šiandien čia yra jo namai.