Puma. Mano mopsas, kuriam jau 8 metai. Absoliučiai paklusnus šuo. Nerealiai. Namuose jį vadiname „Klaužada“. Prieš kelerius metus pastebėjau, kad viena akytė primerkta ir ašaroja. Iš karto pradėjau lašinti dirbtines ašaras ir vaistus. Per tiek metų su mopsais jau puikiai žinau, kokį gydymą dažniausiai skiria veterinarijos gydytojai esant paviršinėms akies traumoms. Turiu savo taisyklę – jeigu pradėjus gydyti per vieną ar dvi dienas matau aiškų pagerėjimą, vaistus lašinu dar septynias dienas. Jeigu pagerėjimo nėra – nieko nelaukiu ir važiuojame pas okulistą. Šį kartą akytei negerėjo. Kitą dieną jau buvome konsultacijoje. Iš pradžių gavome geriamų antibiotikų ir lašinamų vaistų. Po penkių dienų – pakartotinė apžiūra. Deja, paaiškėjo, kad operacijos išvengti nepavyks. Po operacijos laukė ilgas gydymas, bet šiandien akis visiškai sugijusi ir Puma gyvena įprastą gyvenimą. Tik mūsų parodų karjera tuo ir baigėsi – ant akytės liko randelis. Bet ar tikrai tai svarbiausia? Puma jau buvo tapęs interčempionu. Daug svarbiau, kad jis mato, laksto ir džiaugiasi gyvenimu.
Atliekant privalomus sveikatos tyrimus Pumai buvo nustatytas 1/1 laipsnio girnelių išnirimas. Tuo metu tai neatrodė didelė problema. Jis bėgiojo, šokinėjo, išdykavo, gaudė kamuoliukus ir juos nešiodavo. Kasmet profilaktiškai tikrindavome girneles, tačiau gydytojas jokio blogėjimo nematė. Taip gyvenome ne vienerius metus. Kol šį pavasarį pradėjau pastebėti labai nežymius pokyčius. Puma nešlubavo. Bėgiojo kaip visada. Tačiau eidamas lėčiau kartais trumpam pakeldavo vieną galinę kojytę. Vėliau pastebėjau, kad ir ant lovos užšoka kažkaip atsargiau. Atrodytų – smulkmenos. Tačiau būtent jos ir privertė mane užregistruoti konsultacijai. Pirmą kartą per visą savo mopsų auginimo praktiką teko operuoti girnelę. Operacijos metu paaiškėjo, kad ji jau buvo visiškai susidėvėjusi. Pirmas mano klausimas gydytojui buvo – ar tam įtakos galėjo turėti anksčiau nustatytas pirmo laipsnio girnelės išnirimas? Atsakymas buvo labai paprastas – mes nežinome. Galbūt. O gal tiesiog kažkada nesėkmingai nusileido po šuolio ar kryptelėjo koją. Dešinė koja iki šiol visiškai sveika, o kairėje nutiko tai, ko niekas negalėjo numatyti.
Ši Puma istorija mane dar kartą išmokė vieno labai svarbaus dalyko. Mes dažnai laukiame akivaizdžių simptomų – stipraus šlubavimo ar skausmo. Tačiau kartais pirmieji ženklai būna vos pastebimi. Trumpam pakelta kojytė. Atsargesnis šuolis. Menkas elgesio pasikeitimas. Todėl šiandien savo šuniukų šeimininkams visada sakau – stebėkite ne tik tai, kaip jūsų šuo bėga, bet ir tai, ar jis pradėjo judėti kitaip nei vakar. Kartais būtent tokios smulkmenos leidžia problemą pastebėti laiku.
Ketvirtadienis – nagų diena
Nagus savo mopsams kerpu kartą per savaitę. Griežtai. Pas mus nagų kirpimo diena – ketvirtadienis. 🙂 Jokių cirkų dėl nagų kirpimo mūsų namuose nebūna. Tai yra privaloma rutinos dalis ir niekaip neišsisuksi. Niekas neverkia, nesidrasko, nekovoja. Bet tai visai nereiškia, kad visiems patinka. 😀 Tino, Frankas, Ego ir Puma, vos supratę, kad prasideda nagų kirpimas, tyliai dingsta. Be jokios isterijos. Tiesiog įtraukia nagus ir nuslenka kur nors po kėde ar į spintą. Suprantu – nepatinka. Bet reikia yra reikia. Surandu, atsinešu ir nukerpu. Caiseris ir Mika – visai kita kategorija. Šitie net nesislapsto. Nukerpu nagus, paleidžiu, o jie po kiek laiko vėl ateina. Tipo – kirpk dar kartą. 😀 Bet pats juokingiausias yra Ego. Kerpant nagus guli man ant kelių išsidrėbęs, ramut ramutėlis. Atrodytų – visiškas fengšui. Nukerpu, paleidžiu… ir prasideda. Loja, šokinėja, piktinasi. Tada turiu duoti jam nagų žirklutes. Pasiima jas į nasrus, kurį laiką pavaikšto po namus ir nusiramina. 😀 Vadinasi, tas jo fengšui kirpimo metu tik apsimestinis. Iš tiesų nagų kirpimas jį nervina, tik Ego turi savo būdą emocijoms iškrauti. Dar per daug metų pastebėjau vieną dalyką – vyresniems mano šunims nagus tenka prižiūrėti ypač atidžiai. Atrodo, kad jie atauga daug greičiau. Ir tam yra visai paprastas paaiškinimas: senjorai mažiau laksto ir vaikšto, todėl nagai natūraliai mažiau nusidėvi. Man apskritai patinka rutina. Šuo labai greitai supranta, kad yra dalykų, dėl kurių galima derėtis, o yra tokių, kuriuos tiesiog reikia padaryti. Nagų kirpimas mūsų namuose priklauso antrai kategorijai. Ketvirtadienis yra ketvirtadienis. Nagai bus nukirpti. Net jeigu prieš tai labai tyliai nuslinkai į spintą.